postfotografija kaip išpl?stin? fotografija

Betyrin?damas postfotografij? Norvegijoje, aptikau ?domi? parod? "Photography's expanded field", vykusi? Fotografijos muziejuje Hortene. Parodos kuratorius Jonas Ekebergas man pristat? savo poži?r? ? poky?ius fotografijoje. Šiuolaikin? fotografij? jis apib?dina kaip "išpl?stin? fotografij?" arba kaip "fotografijos išpl?stin? lauk?", nes ji tiesiog netelpa ? tradicin? fotografijos samprat?. Savo samprat? jis remia Rosalind Krauss ese "Sculpture in the Expanded Field" (1979), kur ji tyrin?ja šiuolaikin?s skulpt?ros samprat?, apibr?ždama j? per neiginius: "skulpt?ra yra ne-architekt?ra ir ne-peizažas".

Ši? id?j? toliau vysto amerikie?i? teoretikas George Bakeris, kuris ?talpina fotografij? tarp dviej? priešybi? "statikos" ir "naratyvo". Taigi fotografija n?ra tai, kas ne-statiška ir ne-naratyvu. 

Analogiškai b?t? galima apibr?žti šiuolaikin? fotografij? kaip tarkim ne-judant? atvaizd? ir ne-piešin? arba galima galvoti ir kitus neiginius. Taigi alternatyvi s?voka postfotografijai gal?t? b?ti išpl?stin? fotografija, ? kuri? telpa visos jos dabartin?s mutacijos. Parodoje dalyvavo keletos kart? fotografai, tarp j? ir Richardas Prince'as, ir Vibeke Tandberg. Kelet? vard? galima pamatyti muziejaus puslapyje.  Visgi toks griežtas logiškas fotografijos apibr?žimas gali b?ti kritikuojamas, ta?iau ?ia man atrodo ?domiau pati s?voka – "išpl?stin? fotografija". ? j? b?t? galima sutalpinti praktiškai visk?, kas vadinama postfotografija, neieškant per daug nauj? s?vok?.

11 Responses to “postfotografija kaip išpl?stin? fotografija”

  1. gintaras says:

    Jau kuri laika mastau apie ‘po-istorizma’, netiksliai cituodamas Arthur Danto galvoju apie visa, kas atsitiko kaip tik vis minimais 7-8 desimtmeciais. Prie to prisideda ir linijinis laiko suvokimas, meno kritika ir teoretizavimas to, kas idealiu atveju issivysto kaip ‘mokykla’ > nauja 3 / 4 / 9 (nebesvarbu) x pozicija.

    Savokos galetu atsirasti (taciau tai nera butina) po parodos. Juk idomu kokia yra lietuviska fotografija po fotografijos. Ar ne?

  2. vytautas michelkevi?ius says:

    Gintarai, taip ?domu, koks lietuviškos fotografijos ir apskritai šiuolaikinio meno (kalban?io apie fotografij?) paveikslas susiformuos. Aš tuo tarpu domiuosi užsienio patirtimis ir brendu per s?vok?, kurios padeda atidžiau apm?styti reiškinius, miškus.

  3. gintaras says:

    Siandien su stovu ir kuprine buvau pasiruoses keliauti toliau nei Kaunas (bristi per savoku laukus), taciau oras keitesi ir beliko aplankyti laikinosios sostines amzinu ekspoziciju muziejus…

    Neneigiu savoku svarbos ir daromu itaku, o kalbant apie uzsienines ir tarpvalstybines patiritis 196_m. atrodo ypac svarbus, juk daug kas keitesi. Ne tik Niujorke ar Amsterdame, bet ir Prahoje…

    Kilo mintis, jei ne paprasyti R. Rauschenberg’o is atminties nupiesti istrinta De Kooning’o piesini (ka buvo sumanes Pierre Bismuth (deja, sutrukde Rauschenberg’o mirtis)), tai bent surengti diskusija apie postmodernizma tarp jo ir ceku toumetinio prezidento Dubcek’o siame web-log’e.

  4. vytautas michelkevi?ius says:

    diskusij? apie postmodernizm? surengti galima, bet klausimas kokiu aspektu apie j? diskutuoti, nes s?voka/reiškinys yra per daug platus abstrak?iai diskusijai

  5. gintaras says:

    Turint omenyje Lietuvos istorine patirti kalbeti apie is vakaru atkeliaujancias menines praktikas (o taip pat ir savokas) yra visuomet idomu. Cia tureciau iterpti keleta eiluciu is interviu su E. Jansu, spausdinto 'Siaures Atenuose' ir veliau 'emisijos 2004' kataloge (psl. 75), manau, kad tradicijos neisgyvenimas ir neturejimas leidzia su meno produkcija elgtis svieziai ir laisviau, nes siuo metu, juk snekame apie postmodernizma, o tai, tam – labai paranku. Kitaip tariant laikinas laiko sastingis turetu baigtis tuomet, kai laiko kilpa taiko i ta pati taska ir vel, prisijungiancios 'nepatyrusios' orbitos ne tik papildo struktura, bet ir i ja inesa savo dalyvavimo joje fakta (kartu su laiko hibridais leidzianciais i tai nebeziureti taip atsakingai / skaudziai…). Nors gal tokios mintys per daug optimistiskos ir vienpuses?

  6. vytautas michelkevi?ius says:

    mano galva, jei kalb?tume apie fotografij?, tradicija yra, yra kažkas, kas buvo ir po tradicijos (tarkim 1987-99 LT fotografija), tad atspirties taškas yra. Kitas momentas, kiek mums svarbi vakar? postmodernistin?s fotografijos prasid?jusios 8 dešimtmetyje, patirtis. Galima sakyti, kad LT fotografijos sferoje net ir šiuolaikinio meno sferoje yra labai mažai atspind?ta. Laiko kilp? gal ir galima ieškoti, bet dabar, mano galva, meno sferoje viskas yra taip persipyn? laiko skal?je, kad nerasime nei reiškinio pradžios, nei pabaigos. Gal? gale gal to ir nereikia ieškoti.

  7. gintaras says:

    Atspirties tasku laikyciau desimtajame desimtmetyje iskilusius autorius (kalbu apie A. Budvyti, V. Balcyti, G. Trimaka, A. Sesku ir kt.). Ju kuryba turi autentiskumo ir jautrumo tuometinems aktualijoms verte, kuri politiskai specifini laika atspindejo specifine estetika.

    Sioje vietoje pokalbi noreciau grazinti i pradzia – kokios sasajos tarp siuolaikines ir post fotografiju? Prisiminiau pirmuosius bandymus, kuriuose dalyvavai – parodos inside out, albumas POP REALITY, kuriuos norisi vadinti ’siuolaikines fotografijos’ seja tarp jauniausiu Lietuvos autoriu. Dar paroda ‘fotografija.doc’, siekusiai atskirti kartas, problematika ir poziurius (pro vaizdo ieskikli).

    Pamenu susitikime ‘Suokalbyje’ bandei nusakyti sios parodos vizija: paroda apie fotografija be fotografiju. Gal ‘isplestine fotografija’ yra siuolaikinio meno ir menininko antrininkas?

  8. vytautas michelkevi?ius says:

    Taip, kaip matai musu atspirties taskai sutampa. Siuolaikine fotografija kaip ir siuolaikinis menas yra gan politizuoti terminai.

    Teisingai pastebejai, kad mano bandymuose suburti jaunuosius menininkus visuomet buvo noras apciuopti “dabarties” tendencijas. Insideout paroda is dabarties poziciju laikau gan megejisku renginiu, POP REALITY buvo pirmasis bandymas pristatyti “kitokia” fotografija nei iprasta matyti LFS metrasciuose, bet vel gi praejus 3 metams galiu pasakyti, kad tai nors ir buvo pavykes leidinys, bet per mazai revoliucingas.

    Taigi laikui begant keiciasi mano poziuris i fotografija ir pradedu izvelgti kitokias problemas. Todel dabartinius pokycius fotografijoje bandau ivardinti POSTFOTOGRAFIJOS savoka. POP REALITY galima izvelgti ilgesi konceptualiai fotografijai ar Martino Parro stiliaus fotografijai.

    Griztam prie s?vok?, kurios kaip supratau, yra mums abiems ?domios. Šiuolaikin? fotografija, mano galva, per daug neatitr?ksta nuo pa?ios fotografijos kaip medijos nors j? ir “naudoja” netradiciniais b?dais. Postfotografija kaip rodo ir pati s?vokos samprata galima pavadinti ir atvaizd?, kuris yra visiškai nefotografin?s prigimties ar j? tik šiek tiek primena. ?ia jei kalb?tume apie technologin? pus?. Iš konceptualios bei meno istorijos pus?s postfotografij? galime pavadinti tokius k?rinius šiuolaikinio meno kontekste, kurie reflektuoja pa?i? fotografij? ar kitus realyb?s reprezentacijos b?dus kaip Richardas Prince’as ar Sherrie Levine.

    Taigi, o “išpl?stin? fotografija” yra dar vienas bandymas apib?dinti poky?ius šiuolaikiniame mene, ta?iau šiuo atveju bandoma sakyti, kad viskas sukasi apie fotografijos medijos (ar mediumo) aš?. ?ia v?lgi jau?iamas politinis aspektas arba “medium-specific” aspektas.

    Mano galva bent dabartin?s parodos tikslas yra identifikuoti jaun? meninink? Lietuvoje refleksijas apie pa?i? fotografij? bei kalb?ti apie j? kitomis medijomis.

  9. gintaras says:

    Gali pasirodyti, kad paroda, o ne k?rinys generuoja menin? produkcij?, tokia tendencija tapo gan?tinai ?prasta, ta?iau atrodo šiek tiek bauginan?iai..? Nors menininkai dažnai dirba fondo, stipendijos, premijos kontekste, bet šiuo atveju kiekviena paroda veikia(?) kaip laikina agrokonstrukcija – sukuriamos s?lygos augti tol, kol jas pakei?ia realyb? (tikrasis klimatas) t.y. parodos pabaiga.

    Kaip manai ar ?manoma tik?tis didesn?s parodos / renginio (…) ?takos vietinio meno kontekste ir kas tur?t? pasikeisti, kad Lietuvos meno scena tapt? atviresn? ir s?kminga?

  10. vytautas michelkevi?ius says:

    Klausimas taiklus. Galima atsakyti, kad parodos turi skirtingus tikslus ir jei 3xpozicija atveju sukuriami darbai specialiai šiai parodai, tai galima sakyti, kad ji irgi generuoja produkcij?, o tuo pa?iu prisideda prie erdv?s ir konteksto k?rimo.

    Viena agrokonstrukcij? gali keisti kita, žinoma, jei sekasi, bet ši problema dažniausiai riboja visus jaunus ar pradedan?ius menininkus.

    Manau, ?manoma didesn? parodos ?taka, jei paroda vyksta kaip t?stinis projektas ir reiškiasi ?vairiomis formomis. Tarkim, jei 3xpozicija vystysis s?kmingai, ji gal?t? ?takoti meno erdves ir atverti naujas galimybes.

    Lietuvos meno scen? riboja per daug jauna Lietuvos valstyb?, visos jos garantijos, išlikusios senos biurokratin?s strukt?ros ir žinoma pati visuomen? kaip ži?rovai. D?l to ir susikuria ?tampa ir konkurencija, kuri vienu atveju žlugdo, kitu skatina intensyviau kurti. Kol kas atvirumo veiksn? Lietuvos meno scenoje galima vertinti skeptiškai ir pesimistiškai.

  11. gintaras says:

    Atvirumas, uzdaras ratas, istorija – visa tai keicia isplitimas (’isplestumas’), daugiau beformiu besikertanciu liniju ir ateitis (be praeities ji sunkiai imanoma).

    Liko nuspresti pavadinima ir tiketis, kad kaip tik dabar verciame kita fotografijos tinklapyje puslapi.

    Thinking forward

Leave a Reply

You must be logged in to post a comment.